Jaunimo nedarbas – dar vienas mitas

Daugelis iš mūsų gaudami informaciją iš kitų šaltinių stačiai už galvos griebiamės matydami, koks didelis jaunimo nedarbas. Skaičiai įspūdingi ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje. Tačiau esant kitoje barikadų pusėje, tai yra ieškant darbuotojo, dažniausiai susiduri su padėtimi, kuri yra nutylima. Jaunimas yra neparuoštas darbo rinkai. Vykdant personalo atrankas per metus kalbiesi su šimtais jaunų žmonių ieškančių darbo. Atrankų kompanijos darbdaviams ieško darbuotojų nes dažnai turi galvos skausmą – kompetentingų darbuotojų trūkumą. Atrinkinėjant jaunus žmones į darbo vietas esi nustebintas, kad dažnas neturi žinių, kurias galima gauti mokymo įstaigoje.

Administratorė moka anglų kalbą, bet telefonu angliškai kalbėti negali. Grafikos dizaineris su programa susipažinęs, bet savarankiškai dirbti negali. Elektronikos magistras, bet elektronika nelabai domisi ir taip toliau. Dalis jaunimo net nesugeba sklandžiai papasakoti, ką galėtų konkrečiai dirbti baigęs savo studijas. Dažnai nėra įsisąmoninta, kad į darbo vietą darbdavys samdo žmogų gebantį atlikti funkcijas reikalingas konkrečioms pareigoms. Dauguma darbdavių priima į darbą motyvuotus ir norinčius tobulėti jaunus žmones, kurie norėtų konkrečius įgūdžius naudoti realiose darbo vietose. Tačiau jei jaunas žmogus neišmoko mokymo įstaigoje savo specialybės, kyla pagrįsti įtarimai, kaip jis toliau sugebės įsisavinti jam suteikiamą informaciją.

Realybėje jaunimo nepriima į darbą dėl gilaus savo specialybės domėjimosi trūkumo, o jaunimas turi puikų alibi, kad mūsų nepriima dėl praktikos stokos. Kai jauni žmonės supras, kad reikia pradėti domėtis ir atkakliai siekti savo profesijos subtilybių, tai jokios jaunimo nedarbo problemos neliks. Džiugu tai, kad daugumos jaunimo šis straipsnis neliečia, nes jie yra žingeidūs, motyvuoti ir darbštūs. Tokių ir laukia darbo rinka.